Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gerokai pasikeitė požiūris į burnos sveikatą ir šypsenos estetiką. Vis daugiau žmonių suvokia, kad dantų priežiūra – tai ne tik skausmo šalinimas ar ėduonies gydymas, bet ir investicija į estetiką, pasitikėjimą savimi ir kokybišką gyvenimą.
Požiūris keičiasi, bet lėtai
Nors didžiuosiuose miestuose estetinių procedūrų paklausa sparčiai auga – vis dar pastebimas skirtumas tarp funkcijos ir estetikos vertinimo. Daugelis pacientų pirmiausia kreipiasi į odontologą, kai atsiranda skausmas ar dantis pažeistas, o estetinės procedūros – tokios kaip dantų balinimas, estetinis plombavimas ar laminatės – vertinamos kaip papildomos, „nebūtinos“ išlaidos.
Dažna frazė: „Kol neskauda – neverta išlaidauti.“ Tačiau šis požiūris palaipsniui kinta.
Kas lemia požiūrį į estetiką?
Yra keletas pagrindinių veiksnių, kurie daro įtaką tam, ar lietuviai ryžtasi estetiniams sprendimams.
- Amžius: jauni suaugusieji (20–35 m.) dažniau investuoja į šypsenos estetiką – jiems svarbu išvaizda, socialiniai tinklai, fotografijos.
- Išsilavinimas ir pajamos: aukštesnes pajamas turintys žmonės dažniau renkasi estetinius sprendimus, nes mato ilgalaikę vertę, ne tik momentinį rezultatą.
- Informuotumas: žmonės, kurie žino apie procedūrų galimybes, dažniau ryžtasi veikti. Klinikos, kurios šviečia pacientus apie tai, ką galima padaryti, dažnai sulaukia didesnio estetinių paslaugų poreikio.
- Psichologinis faktorius: žmonės, nepasitikintys savo šypsena, dažnai atideda gydymą, nes bijo kainos ar vertina save „nevertu tokios prabangos“.